 Švietimo procesą siekiama orientuoti ne tik į žinių teikimą ir telkimą, bet, išnaudojant nevyriausybinių jaunimo organizacijų patirtį – į gebėjimų ugdymą bei vertybinių nuostatų diegimą. Pagrindinis švietimo sistemos pokyčių tikslas – parengti žmogų sėkmingam, savarankiškam gyvenimui.
Gruodžio 24 dieną LR Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentu (LiJOT) Šarūnu Frolenko bei Lietuvos neformalaus švietimo asociacijos “Jaunimo akademija” prezidentu Valdu Jankausku aptarė su neformaliuoju vaikų ir jaunimo ugdymu susijusius klausimus: neformaliojo ugdymo sąvokų bei tikslų išgryninimą, įteisinimą, finansavimo mechanizmą, siūlymus dėl paslaugų teikėjų licencijavimo ir akreditavimo tvarkoms.
Susitikimo metu Š. Frolenko ir V. Jankauskas Švietimo ir mokslo ministrui pateikė siūlymus, kaip ypač vertingą nevyriausybinių jaunimo organizacijų gebėjimų ugdymo patirtį, kuriai iki šiol buvo skirta nepelnytai mažai valdžios struktūrų dėmesio, panaudoti reformuojamoje nacionalinėje švietimo sistemoje. Vertingiausi siūlymai, tikimasi, bus įtraukti į vyriausybės programą.
Ypatingas dėmesys gebėjimų bei vertybių ugdymui – neišvengiamas XXI amžiaus švietimo sistemoje. Europos Bendrijų Komisijos Komunikate „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje“ teigiama, „kad sulauktų sėkmės globalizuotoje ekonomikoje ir visuomenėje, kuriai vis labiau būdinga įvairovė, jaunimui reikia įvairesnių gebėjimų nei bet kada iki šiol. Daugelis jaunuolių dirbs darbus, kurie kol kas neegzistuoja [...] Šiame sudėtingame pasaulyje kūrybiškumas ir gebėjimas mokytis bei kurti naujoves bus ne mažiau svarbūs (o gal net svarbesni) nei tam tikros srities žinios, kurios palyginti greitai sensta“.
Būtinybė atskirti „popamokinę veiklą“ ir „neformalųjį ugdymą“
Susitikimo metu aptarta teisiniuose dokumentuose reglamentuotą neformalųjį švietimą išskaidyti į dvi, savo tikslais bei metodais skirtingas dalis: į laisvalaikį orientuotą popamokinę veiklą ir į gebėjimus bei vertybes orientuotą neformalųjį ugdymą.
Atskyrimas – būtinas, kadangi popamokinės veiklos ir neformaliojo ugdymo tikslai ir metodai iš principo skiriasi.
Neformaliojo ugdymo tikslas – ugdyti dinamiškoje visuomenėje sėkmingai veikti padedančius gebėjimus, tokius, kaip pasitikėjimas savimi, kritinis mastymas, atsakomybė, kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas ir kt., taip pat ugdyti vertybines nuostatas.
Tuo tarpu popamokinės veiklos organizatoriai kelia laisvalaikio ar profesinėms veikloms būdingus tikslus, kurie varijuoja nuo tiesiog užimtumo ar gero laiko praleidimo iki profesinių dalykų, kaip užsienio kalbos, šokio žingsnelių ar plaukimo būdų išmokimas.
Tikimasi, sutvarkius įstatyminę bazę, neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo paslaugas teikiančios organizacijos pačios išsisluoksniuos į „popamokinę veiklą“ ir „neformalųjį ugdymą“ pagal keliamus jų organizuojamos veiklos tikslus bei naudojamus metodus, nepriklausomai nuo to, ar tai valstybinės ar privačios, visuomeninės ar nevyriausybinės organizacijos.
Neatmetama galimybė, kad dalis muzikos, meno ar sporto mokyklų veiklos (ypač dalis, orientuota į profesionalių muzikantų, dailininkų, sportininkų ruošimą), turės galimybę būti priskirtos formaliajam švietimui.
Anot susitikimo dalyvių, neformaliojo vaikų švietimo veiklą vykdančių organizacijų išskaidymas į „popamokinę veiklą“, „neformalųjį ugdymą“ ir, galbūt, formalųjį ugdymą –būtinas. Priešingu atveju – mulkinami paslaugų paslaugos gavėjai, kadangi nėra aiškiai įvardinta, kokią paslaugą jie gauna.
Neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjų akreditacija bei galimi finansavimo modeliai
Trišalio susitikimo metu aptarta būtinybė sukurti aiškią neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjų akreditavimo ir licencijavimo sistemą. Anot susitikimo dalyvių, akreditacijas ir licencijavimas bei reguliariai vykstantis veiklos auditas – būtinos priemonės neformaliojo ugdymo kokybei užtikrinti.
Akredituotis galimybę turės visos neformaliojo ugdymo programas vykdančios organizacijos bei laisvieji mokytojai, nepriklausomai nuo jų statuso: fizinis asmuo, visuomeninės, nevyriausybinė, valstybinė ar privati organizacija.
Kartu su akreditavimo ir licencijavimo tvarka ketinama sukurti ir įdiegti aiškius neformaliojo ugdymo ir popamokinės veiklos finansavimo modelius.
„Nebus pamiršta nei viena šiandien rinkoje esanti organizacija, taip pat nei viena nauja, akreditaciją gavusi organizacija ar licenziją gavęs jaunimo darbuotojas“, - žada naujasis Švietimo ir mokslo ministras.
Kalbant apie neformalųjį ugdymą, siūlyta įdiegti „mobilų“ neformaliojo ugdymo krepšelį, kurį sudarys savivaldybių, valstybės biudžeto, programinės lėšos. Šis krepšelis bus skirtas vaiko ir jo tėvų pasirenkamiems akredituotiems ir turintiems licenzijas neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjams.
Neformaliojo ugdymo metodų integravimas į formaliojo ugdymo programas
Susitikimo dalyviai svarstė galimybes formaliajame ugdyme (bendrojo lavinimo mokyklose) naudoti neformaliajame ugdyme pasiteisinusius metodus, įgalinančius ugdymo proceso dalyviams suteikti sėkmingam savarankiškam gyvenimui būtinų socialinių ir asmeninių gebėjimų ir įgūdžių, skatinančių mokinius veikti, mąstyti, įgytus gebėjimus ir žinias pritaikyti praktikoje.
Neformalusis ugdymas mokyklose leistų žymiai efektyviau nei iki šiol spręsti įsigalėjusias problemas, tokias kaip mokinių tarpe pasitaikančios patyčios, nepagarma mokytojams, mokymosi ar aktyvios veiklos motyvacijos stoka ir pan.
Ketinama sukurti modelį motyvaciją praradusiųjų bei iškritusius iš švietimo sistemos grąžinimui į ją, taikant neformaliojo metodus, individualizuotas ugdymo programas.
Pabaigai
Ketinama skatinti, kad į neformaliojo ugdymo veiklas vaikai ir jaunimas įsitrauktų kuo ankstyvesniame amžiuje, tai yra kad gebėjimai būtų ugdomi kuomet formuojasi asmenybė, o ne tada, kuomet reikia taisyti klaidas. |