Naujienos
Ar privilegiją savanoriauti suteiksime tik niekur nedirbantiems ir nesimokantiems?
LiJOT žinios2017-05-03

2011 m. Lietuvoje buvo priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas, kuomet savanoriška veikla pagaliau tapo nebe tam tikra nelegalios veiklos forma, o teisiškai apibrėžtais santykiais tarp savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus. Europos Sąjungai 2011-uosius paskelbus Savanoriškos veiklos metais, Lietuva žengė labai teisingą žingsnį, tačiau kas vyko ir tebevyksta toliau?

Akivaizdu, kad vien priimto įstatymo savanoriškos veiklos gyvavimui ir puoselėjimui nepakanka, ypač turint omenyje, jog šia veikla yra paremtos ne vien jaunimo ar su jaunimu dirbančios organizacijos, bet ir kone visas nevyriausybinis sektorius, kuriame veikia tūkstančiai žmonių. NVO sektorius, kasdien dirbantis iš savanoriškų paskatų, yra pilietinės visuomenės pagrindas, vienijantis ir stiprinantis valstybę bei dažnai ištiesiantis pagalbos ranką valdžios institucijoms. Vis dėlto, pačios valdžios institucijos apie tai pamiršo, nes nuo 2011 metų didžioji dalis savanoriaujančių žmonių buvo ir tebėra palikti likimo valiai.

Apie tai Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) 42-ojoje Asamblėjoje prakalbo ir patys jauni žmonės, dalį savo laiko skiriantys savanoriškai veiklai. Asamblėjos metu buvo priimta Rezoliucija dėl savanoriškos jaunimo veiklos puoselėjimo Lietuvoje.

„Savanoriška veikla yra priemonė jaunam žmogui įgyti kompetencijų, realizuoti save visuomeninėje veikloje, bet, panašu, jog valdžios institucijos nuo pat 2011 m. taip ir nesuprato jos esmės. Šiuo metu savanorystė yra priemonė vien tik niekur nedirbantiems ir nesimokantiems jauniems žmonėms susirasti darbą, tuo tarpu, kai aktyvūs, savo tikslų siekiantys jaunuoliai lieka nuošalyje. Valstybėje ir vėl dirbama su pasekmėmis, o ne priežastimis ir gesinamas gaisras, net nebandant išsiaiškinti, kaip jis kilo“, – sako LiJOT prezidentas M. Zakarka.

Paskutinius kelerius metus Lietuvoje visos valstybinės priemonės jaunimo savanoriškai veiklai yra nukreiptos vien į niekur nedirbančius ir nesimokančius jaunus žmones. Visgi, kiek tokių žmonių egzistuoja, valstybei nepavyksta suskaičiuoti jau nuo pat 2012 m. Šiems jauniems žmonėms dar 2013–2015 m. vykdyto Jaunimo savanoriškos tarnybos projekto metu buvo suteikta galimybė užsiimti savanoriška veikla, gauti kompensacijas už kelionės, maisto ar kanceliarines išlaidas. Dalyvaujant projekte ir kitose „Atrask save“ veiklose netgi yra šansas gauti papildomą 0,25 balą stojant į aukštąsias mokyklas. Tuo tarpu besimokantys, dirbantys ir savanoriaujantys jauni žmonės šiomis galimybėmis dėl neaiškių priežasčių pasinaudoti negali.

Jaunimo atstovai priimtame dokumente, skirtame valdžios institucijoms, aiškiai pabrėžė, jog šiuo metu palaikymą jaunimo užimtumo srityje gauna vien Lietuvos darbo birža ar privačios verslo įmonės, laiminčios viešuosius pirkimus, visas kitas suinteresuotas institucijas paliekant užribyje.

„Savanoriaujantys jauni žmonės kuria pridėtinę vertę, tačiau nieko negauna mainais. Nuolatos atsimušdami į abejingumo sieną, jie greit nebenorės kurti darbo vietų Lietuvoje ir šalis tuštės toliau. Būdų, kaip valstybinės institucijos galėtų puoselėti savanorišką veiklą tikrai yra. Vienas iš jų – įdiegti ir nuolatos palaikyti nacionalinę jaunimo savanoriškos tarnybos programą Lietuvoje. Šis modelis jau buvo išbandytas su niekur nedirbančiais ir nesimokančiais jaunais žmonėmis, bet dabar jam metas tapti atviru visiems“ – pabrėžia M. Zakarka.

Kaip dar vieną iš būdų jis mini teigiamo savanoriškos veiklos įvaizdžio formavimą bei skatinimą tarp įvairių amžiaus ir socialinių grupių. Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasidalino planais keisti savanoriškos veiklos situaciją Lietuvoje ir savanorystės sistemą padaryti atvirą visiems jauniems žmonės, neišskiriant vienos socialinės grupės. Jaunimo organizacijų LiJOT Asamblėjoje priimta rezoliucija gali tapti pagrindu savanoriškos veiklos sistemos kaitai, kurios dabar, akivaizdu, reikia.

Kaip toliau bus plėtojama savanoriška veikla smarkiai priklauso nuo valstybinių institucijų, kurios šiuo metu dėmesį nukreipia tik į vieną visuomenės grupę. Faktas, kad nepasitenkinimą savanoriškos veiklos situacija Lietuvoje išreiškė ir patys jauni žmonės, turėtų priversti valstybines institucijas persvarstyti veiksmus, kurie galimai turėtų puoselėti savanorystės tradiciją Lietuvoje.

žinauviską.lt naujienos
Tarptautiniai mokymo kursai apie kultūrų pažinimąAplinkai draugiška gyvensena: kaip gyventi tvariau?Medijų akademija: nuo idėjos iki inovacijosDidžiausias karjeros festivalis „Studfestas“ sugrįžta
Partneriai